Staiga apribotas įprastinis žmonių gyvenimas bei darbo perkėlimas į privačią namų erdvę tapo nemažu sukrėtimu daugeliui. Vieniems šie pokyčiai suteikė galimybę atrasti geresnę pusiausvyrą tarp profesinio ir privataus gyvenimo, kitiems sukėlė nemažai iššūkių bei chaoso. 2020 m. architektų biuro Gensler atliktas tyrimas parodė, kad net 56% respondentų pageidautų ir toliau bent vieną dieną per savaitę dirbti iš namų. Tad natūraliai iškyla praktiškas klausimas: kaip įkurdinti asmeninį biurą namuose? Biurą, kuriame dirbti būtų patogu, gera ir saugu?

Pirmiausia, savo namų erdvę įvertinkite korporacijos vadovo akimis. Įsivaizduokite, kad jūsų tikslas – užtikrinti sklandžią organizacijos veiklą bei sukurti palankią darbo aplinką, atliepiančią visus darbuotojų gerbūvio poreikius: fizinius, emocinius bei kognityvinius.

Yra žinoma, jog gerą savijautą lemią tarpusavyje susiję veiksniai. Štai pavyzdžiui, ilgesnį laiką sėdėdami ant kietos virtuvinės kėdės pavargsite fiziškai, tačiau tuo pačiu tikėtina, jog pajusite ir emocinį nuosmukį – suirzimą, koncentracijos stoką. Prastas nusiteikimas neabejotinai turės įtakos ir jūsų darbo kokybei bei efektyvumui. Gera naujiena ta, kad patobulinę darbinę aplinką savo namuose, jūs galite susikurti komfortišką, gerą savijautą bei susikaupimą skatinančią darbo erdvę. Pasinaudokite septyniais esminiais darbo aplinkos projektavimo principais ir jūsų namų biuras taps klestinčia darbinės veiklos oaze.

1. Ergonomiškas sėdėjimas

Nėra dviejų vienodai sudėtų žmonių, todėl geriausia kėdė yra jums patogiausia kėdė. Geros ergonomiškos kėdės privalumas – individualiai parenkami nustatymai, leidžiantys personalizuoti sėdėjimo komfortą. Kiekviena kėdės funkcija gali būti reguliuojama, todėl maksimaliai pritaikyta būtent jums. Tokiu būdu sėdėjimo patogumas tampa asmeniniu pasirinkimu, o ne serijinės gamybos primesta valia.

Rinkitės ergonomišką kėdę, kuri siūlo:

• papildomą juosmens atramą ir galimybę ją reguliuoti bent viena kryptimi;
• vertikaliai reguliuojamus porankius maloniu, paminkštintu paviršiumi;
• sinchroninį atsilošimo mechanizmą (atsilošimo metu, kėdės nugara ir sėdimoji dalis juda kartu) su galimybe reguliuoti tamprumą bei užrakinti atlošą pageidaujamoje pozicijoje;
• sėdimosios dalies gylio reguliavimo funkciją (5 cm);
• sėdėjimo aukščio reguliavimo funkciją (12 cm).

2. Stalas, įgalinantis judėjimą

Vienas svarbiausių geros savijautos aspektų – judėjimas. Susikaupimo reikalaujančios užduotys prikausto dėmesį ir skatina sąstingį. Tai žaloja kūną bei gali tapti ilgalaikių sveikatos sutrikimų priežastimi. Jutos medicinos universiteto atliktas tyrimas įrodė, jog, jei bent dvi minutes per valandą aktyviai pajudėsite, net 33% sumažinsite ankstyvosios mirties riziką. Štai kodėl pakankamai erdvus, tinkamo aukščio darbo stalas gali tapti itin naudinga priemone, įgalinančia nuolatinį kūno padėties keitimą – judėjimą.

Rinkitės ergonomišką darbo stalą, kuris siūlo:

• galimybę laisvai judėti net ir sėdėjimo metu;
• erdvų paviršių, leidžiantį patogiai išdėstyti kompiuterio monitorių, klaviatūrą bei valdymo pelę.
• nugludintas briaunas, patogiai priglundančias prie riešo dirbant klaviatūra.
• kintamo aukščio funkciją.

3. Monitoriaus alkūnė arba antrasis monitorius

Daugelis žmonių darbui namuose renkasi nešiojamąjį kompiuterį. Deja, bet nešiojamieji kompiuteriai nebuvo sukurti ergonomiškam tęstiniam naudojimui. Bėda yra tame, kad nešiojamojo kompiuterio ekranas yra sujungtas su klaviatūra, todėl ergonomiškas abiejų išdėstymas vienu metu yra neįmanomas. Jei klaviatūra yra patogioje padėtyje – ekranas yra per žemai ir atvirkščiai, pakėlę ekraną į akių lygį – nepasieksite klaviatūros. Gudri išeitis – papildomas monitorius darbui namuose. Jei turite galimybę, įsigykite ir monitoriaus reguliavimo alkūnę – tokiu būdų galėsite efektyviau keisti kūno ir monitoriaus pozicijas, o tuo pačiu išlaikyti ergonomišką darbo priemonių išdėstymą. Jūsų kūnas jums padėkos!

4. Tinkamas apšvietimas

Šviesa – be galo svarbus tiek fizinės, tiek ir emocinės būsenos elementas. Dizaino studijos Felderman Keatinge & Associates įsitikinimu tam tikri apšvietimo šaltiniai aktyvuoja savybes, leidžiančias geriau atlikti darbines užduotis. Nenugalimai šioje srityje pirmauja natūrali dienos šviesa. Pasistengę savo namų biurą įkurdinti arčiau lango ar patalpose, kurias dienos šviesa pasiekia gausiausiai, pagerinsite nuotaiką, jausitės energingiau, bus lengviau atlikti ir susikaupimo reikalaujančius darbus. Sutemus, natūralios šviesos šaltinį pakeiskite atmosferine, tiesiogiai į akis nespindinčia, todėl nevarginančia dirbtine šviesa.

5. Daiktų saugojimas

Net ir skaitmeniniame amžiuje, tvarkinga darbo vieta bei darbo priemonių organizavimas gali tapti iššūkiu. Pasitelkę šiuolaikiškus daiktų laikymo sprendimus, sukursite tvarkingą darbo erdvę, kurioje visi reikalingi daiktai bus lengvai pasiekiami, tačiau turės savo vietą. Rekomenduotina rinktis uždaras lentynas, spinteles ar dėtuves, nes tai padeda lengvai atskirti darbo priemones nuo asmeninių daiktų ir darbo dienos pabaigoje tiesiog užverti namų biuro duris.

6. Darbo laikas

Retas kuris, namų darbo biurui gali paskirti visą kambarį, tad kiti namų gyventojai gali užklysti į jūsų darbo erdvę bei išblaškyti. Norėdami išvengti trikdžių, pasirūpinkite, kad artimieji būtų informuoti apie namų biuro darbo valandas. Taip pat galite susigalvoti specialų žymėjimą ar signalą informuojantį kitus namų gyventojus apie vyksiantį svarbų susitikimą, pokalbį bei kitas ramybės ir susikaupimo reikalaujančias veiklas.

7. Žiupsnelis asmeniškumo

Darbui persikėlus į namų erdves, iškilo poreikis atrasti naujus ryšio užmezgimo ir palaikymo būdus. Netikėtu atradimu tapo ir tai, kad iš pažiūros neasmeniškas bendravimo būdas internetu, iš tiesų suteikia nemažai privačios informacijos. Matomos namų erdvės pokalbių fone – puiki priežastis atrasti malonių bendrumų bei naujai pažvelgti į kolegas, vadovus ar verslo partnerius. Tad nebijokite ir savo namų biurui suteikti šiek tiek asmeniškų, gal meniškų ar kitaip jus atspindinčių detalių. Tai gali ne tik padėti užmegzti glaudesnius ryšius, įžiebti netikėtą malonų pokalbį, bet ir padėti išvengti neigiamų izoliacijos bei atskirties emocijų.